Neseniai vienas žmogus skundėsi, kad vos nusipirko dėvėtą, tačiau dar gana apynaujį automobilį, jam teko ieškoti, kur parduodamos Nissan automobilių dalys ir keisti kai ką važiuoklėje. O automobilio savininkas – kaip į vandenį prapuolė. Istorija nemaloni, tačiau, pasirodo, tikrai ne vienintelė. Lietuvoje labai dažnai žmonės skundžiasi, kad bijo pirkti dėvėtas mašinas, nes pardavėjai linkę nepasakyti visos tiesos apie mašiną: kada kas jai buvo keista, kokios dalys naujesnės, kokias reikia jau dabar patvarkyti, kokių avarijų yra buvę ir pan. Gauni automobilį su puikia genetika (pvz., Nissan markės), tačiau su bloga praeitimi, o jos sužinoti negali.
Pirkėjus gina įstatymai
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu pirkėjas jaučiasi apgautas, jam reikėtų į šį pirkimo – pardavimo aktą pažvelgti kaip į rimtą reikalą. Įstatymai numato sąžiningo pirkimo ir pardavimo taisykles. Pagal juos, pardavėjas privalo pirkėją informuoti apie visas buvusias problemas, gedimus, kokios autodalys keistos, kas buvo sugedę. Jeigu jis pats apie tai žinojo, savo automobilio savininkystės laikotarpiu. Jeigu teisme galima įrodyti, kad mašina parduota nuslėpus tam tikrą informaciją, gresia baudos, žalos atlyginimai. O atlyginti reikia ir už prarastus pinigus, ir už iššvaistytą laiką, moralines nuoskaudas. Taigi, toks įstatymas yra palankus plėtoti sąžiningą prekybą.Visgi, ne visi žmonės žino apie tokias taisykles, tad pirkėjai kartais nepadaro kelių elementarių žingsnių, kad vėliau turėtų visus įrodymus.
Reikia ir patiems žiūrėti
Jeigu perkate mašiną už didesnę sumą ir tikitės, kad ji bus sveika, turėkite visus įrodymus, jog šeimininkas taip ir užtikrino. Turėkite sutartį, kurioje savininkas yra nurodęs visą informaciją apie automobilį. Turėkite serviso istoriją apie automobilį, žinokite, kur ji buvo taisyta ir su kokiu meistru, reikalui esant, galėtumėte kalbėti, siekdami paliudijimo teisme. Neseniai buvusi situacija: vyras pirko Nissan automobilį, o pirma kelionė buvo į servisą, nes kažkas sugedo su greičių dėže. Jam nepavyko išsiaiškinti, kas negerai, kol galiausiai nuvežęs į kitą servisą prie namų netikėtai sutiko meistrą, prieš tai taisiusį šį automobilį. Meistras viską išklojo, papasakojo, kokių bėdų mašina turėjo. Pirkėjui akys ant kaktos iššoko – to nebuvo sutartyje, apie tai neminėjo pardavėjas. Taigi, jis turėjo dar vieną įrodymą teisme, siekiant įrodyti, kad mašina buvo parduota nesąžiningai.
Verta perkant mašiną visuomet būti ne vienam. Keliaukite su bet kokiu pažįstamu, o geriau – su tokiu, kuris pažįsta mašinas – kad turėtumėte liudininką, norint paliudyti, jog pardavėjas kalbėjo vienaip ar kitaip.