Prisimenate, kaip mamos kasdieniniai apželdinimo darbai lauke jums atrodydavo juokingi? O jeigu jums liepdavo išravėti gėlyno kampą, tai ilgiausiai atsikalbinėdavote bei įrodinėdavote, kodėl jums nereikia šio darbo dirbti? Tikrai nemanėte, kad kada nors gyvenime ateis ta diena, kai niekieno neverčiama, savo noru pati kibsite į tokius darbus, bet štai ir jūs: stovinti sodo reikmenų parduotuvėje su pilnu pirkinių krepšiu sėklų, kauptukų ir trąšų.
Mama dievino apželdinimo darbus
Iš tiesų tie matyti apželdinimo darbai jums turėtų būti labai gerai pažįstami iš prisiminimų. Juk mama taip juos mėgdavo. Tikriausiai jūs gimėte jai jau spėjus perkopti į trečiąją dešimtmetį. Kaip dabar sakoma – dvidešimt kelių. Ir tuomet jūs paaugote, o paskui jai suėjo 30 ir pradėjo itin rūpėti augalai lauke. Ji su didžiausiu užsidegimu sodindavo gvazdikus, pelargonijas ir broliukus, o jūs bijodavote tomis gėlėmis grožėtis. Jeigu tik ilgiau pastovėdavote prie želdinių, o dar, neduok dieve, pasakydavote, kad kažkuris krūmokšnis jums gražus, tuojau jums už tai pasiūlydavo prisidėti prie grožio puoselėjimo bei kažką padaryti pačiai.
Versdavo dirbti ir jus
Ir tie apželdinimo darbai, kurie kėlė pasitenkinimą jūsų mamai, jums tokie patrauklūs neatrodė. Ir ko tik nebuvo tame visame auginimo laike. Reikėjo jus ir už bausmes į darželį ravėti išmesti. Ir iš anksto būdavo pranešama, kad bus daromi darbai, o po darbų – mama gamins pyragą. Tėtis iškart jums tiesiog pasiūlydavo sumokėti pasirinktą sumą (mažą, vaikišką, nors jums – milžinišką), kad tik darbai išvis ka-kažkokie vytų. Kartais tai suveikdavo, o kartais būdavo bergždžia.
Sakėte – niekada gyvenime
Kadangi jūs, akivaizdu, turėdavote kitų tikslų, šį niekingą želdinimo ir darželių priežiūros darbą jūs laikydavote tiesiog kažkokia nesąmone. Kodėl jūs turite tą daryti, ar neturite kuo užsiimti? Pareigų ir taip yra: pamokas paruošti, savo stalčius susitvarkyti. O kur malonumai: ėjimas žaisti su draugais, filmukai, savi žaislai. Sakėte: niekada gyvenime nesiimsite apželdinimo darbų. Ko jau ko šis pasaulis nepamatys, tai jūsų suaugusios, savo noru kažką ravinčios.
Dabar darote tą patį
Ir čia prasukame 30 metų į priekį bei pamatome, kaip jūs pati blizgančiomis akimis matuojate sklypą. Įsivaizduojate, kur sodinsite krūmus, kur augs bijūnai, kur žydės paprastos mažos saulutės.
Jūsų vaikai bus jūs, ir jūs esate jūsų mama. Nes ateina laikas, kada labai ima trūkti gamtos, jos norėtis, o kartu ir darbai ima darytis svarbūs būtent tokie.